Pajūrio pušis

"Jie ateina. Jie neša saulėleidį"

Ir jie ją aplankė. Pasiemė su savimi jos mylimąjį į ten, iš kur nebesugrįžtama. Jie paliko ją vieną. Jie atnešė jai saulėleidį..
O dabar ji verkia. Aš negaliu jos paguosti. Ji žiūri į dangų. Aš negaliu nukreipti jos akių. Ji kužda mylimojo vardą. Aš negaliu jai pritarti. Ji- žmogus. Aš- pušis.
Mirtis paiemė ir pavertė ją besieliu žmogumi. Dabar ji ruošiasi eiti vis gilyn, gilyn.. Aš negaliu jos sustabdyti. Ir pasigirdus "Aš pas tave ateinu" jos nebesimato.. Aš negalėjau jos sustabdyti, nes ji- besielis žmogus, o aš tik pajūrio pušis. Jūra pasiglemžė ją, o mane paliko...