Uodas baidė palėpėj kregždes.
Kibiruos tu nešei po mėnulį
Ir po kojomis laistei žveigždes.
Pirkioj tykiai varvėjo rožančius
Su motulės maldų dusuliais,
O mergystė netilpo užančiuos,
Rodės, ims ir visai pasikeis.
Sujudėti- ir sapno netekti-
Nedrįsau ir dusau svaiguly.
Ir buvai lyg sapne man tą naktį
Taip arti...
Taip be galo arti.
Ir po to, kai atskyrė rytojus,
Kai pakando rūtelę šalna-
Man visur, visada tu kartojies,
Tos nakties mėnulio nešina.
Bals išbals mėnesienų drobulės.
Gervės Grįžulo Ratuos girgždės.
Iš versmės man atnešk tą mėnulį
Ir supilk stiklinėn žvaigždes.
-Paulius Širvys
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą